Projektas Shieldmaiden per mano sukurtą portretų seriją suburia keturiolika XX amžiaus poečių, po dvi iš Danijos, Norvegijos, Švedijos, Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos.

Tai ne rinkinys, o geografija. Ne archyvas, o teritorija, kurią kerta moterų balsai, rašę prieš laiką: prieš cenzūrą, tremtį, atskirtį, istoriją.

Kaip skandinavų sagų skydų mergelės, šios poetės kovoja žodžiais. Kiekviena eilutė – pasipriešinimo veiksmas. Kiekviena kalba – peržengta riba. Kiekviena biografija – amžiaus lūžis.

Po dvi iš kiekvienos šalies: minimali, beveik aritmetinė sistema, skirta sukurti nestabilų chorą tarp Baltijos ir Skandinavijos. Vis dėlto jų kūryboje grįžta tos pačios įkyrios mintys: gamta ir atmintis, kūnas ir tapatybė, netektis ir išlikimas. Ne temos, o požeminės srovės.

Portretai ne iliustruoja, o verčia. Jie perkelia poeziją į veidą, sutraukdami ją iki linijos, esminio ženklo, esaties. Kiekvienas atvaizdas – sutirštinimas, ne paaiškinimas.

Visi keturiolika portretų kartu sudaro salyną. Kalba tampa laikina tėvyne. Tyla – pasipriešinimo forma. Poezija – būdu išlikti gyvam pasaulyje.

Keturiolika veidų. Vienas bendras choras.

Gianluca Costantini